Smurtas ir smurto sąvokos analizė (I dalis) - Psichologijos namai

Smurtas ir smurto sąvokos analizė (I dalis)

,,… bet kokio smurto tikslas yra teisingumo siekimas, arba to, ką smurtautojas laiko teisingumu, savo ar kito, ar aukos atžvilgiu. Smurtautojas laiko pareigą atsiimti jam, ar tiems, kurių labui jis veikia, priklausančią kompensaciją ar atpildą pagal jam suteiktą „įgaliojimą“ arba „teisę”, taigi smurtaujama siekiant apsaugoti savo mylimuosius ar artimus nuo neteisybės. Vadinasi, mėginimas įgyvendinti ir išsaugoti teisingumą arba panaikinti neteisingumą, užkirsti kelią neteisingumui, yra vienintelė visuotinė smurto priežastis” (Gilligan J., 2007, p. 20).

Nuo smurto šeimoje asmenys patiria ne tik asmeninių nuostolių, bet ir yra padaromi ženklūs socialiniai ir ekonominiai nuostoliai visuomenei. Su fiziniu, psichologiniu ar seksualiniu smurtu susiduriama daugelyje sričių: socialinių paslaugų, sveikatos apsaugos sistemoje, ekonomikoje, baudžiamojo ir civilinio teisingumo vykdyme ir kitose (Dirsienė N.,Reikertienė V. 2008).

Vis dažniau mes susiduriame su smurtu ne tik gatvėje, bet ir šeimoje. Nors smurtas šeimoje yra gana dažnas reiškinys, vis daugiau apie jį yra kalbama. Jo aukomis tampa ne tik moterys ir vaikai, bet taip pat ir vyrai. Apie tai savo straipsniuose rašo Makara- Studzinska M., Grzywa A., Turek A. (2005), Dutton D., Nicholls T.L. (2005), McNeely R.L., Cook P.W., Torres J.P. (2001), Hines D., Brown J. ir Dunning E. (2007).

,, Smurtas yra rimta grėsmė moterų, vaikų ir negimusių kūdikių sveikatai; tai pakenkia jų fizinei ir psichologinei gerai savijautai tiek trumpam, tiek ilgam. Smurtas yra viena iš pagrindinių moterų sužeidimų bei mirties priežasčių. Be paties sukelto bei kolektyvinio smurto, nuo kurio, be abejo, nukenčia ir vyrai, vyraujantis yra tarpasmeninis smurtas, kuris negali būti nagrinėjamas be lyties perspektyvos ” (Perttu S., Kaselitz V., 2006).

Kiekvienos konfliktuojančios šeimos kasdieniame gyvenime visada yra auka ir agresorius. Aukomis ar agresoriais gali būti tiek vyrai, tiek moterys ( Kast V., 2002;Nicolson P., Wilson R., 2004; Dutton D., Nicholls T.L, 2005; Kernsmith P. 2005).

Smurto problema nuolat ir labai plačiai tyrinėjama ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje rekordiniu greičiu auga nusikalstamumas. Ypač sparčiai auga buitinis smurtas – ne tik skurdą išgyvenančiose šeimose, bet ir socialiai aprūpintose šeimose (Rakauskienė O.G., Lisauskaitė V.2007).

Pagal informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis 2007 metais Lietuvoje nuo šeimos narių ir artimų giminaičių nukentėjo: 253 moterys ir 39 vyrai nuo sutuoktinio (-ės); nuo sugyventinio – 155 moterys ir 30 vyrų; nuo tėvų ar įtėvių – 400 moterų ir 30 vyrų; nuo brolio ar sesers – 59 moterys ir 31 vyras. Labiausiai prieš moteris ir vyrus smurtaujama mieste, nors kaime labiausiai smurto apraiškos pastebėtos prieš vyrus.

Be to, smurtas sukelia ne tik fizines ir psichologines pasekmes, bet taip pat daro įtaką profesinei karjerai, asmenybės tobulėjimui, motyvacijai ir siekiams. Stresas, nerimas, psichologinis nestabilumas, asmeninio nesaugumo jausmas ir net depresija, – tai tik dalis smurto pasekmių.

Daug kalbama apie vyro smurtą prieš kitą vyrą, vyro prieš moterį, taip pat dažnai minimas vyro smurtas prieš vaikus. Tačiau informacijos apie moterų naudojamą smurtą yra labai mažai. Kalbama apie smurtą tarp moterų, smurtą prieš vaikus, bet apie moterų smurtą prieš vyrus nutylima.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad moterims naudoti smurtą neetiška. Jos privalo būti kuklios, silpnos ir nelinkusios į agresiją, todėl apie jų smurtavimą kalbama mažai. Moterys rečiau naudoja fizinį smurtą, todėl, kai kalbama apie moterų smurtą, dažniau kalbama apie psichologinę prievartą.

„ Lietuvoje kaupiama ir sisteminama statistika apie moteris ir vyrus – jų skaičių, sveikatą, užimtumą, darbo užmokestį, išsilavinimą, verslą bei dalyvavimą valstybės valdyme, bei apie smurto šeimoje paplitimą. Nepakanka smurto šeimoje tyrimų ir analizės. Lietuvos Respublikoje užregistruojama tik menka visų smurto šeimoje atvejų dalis“ (Dirsienė N.,Reikertienė V. 2008).

„ Smurtas – tai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai neteisėtu būdu pasipelnyti apiplėšiant, prievartaujant turtą, pinigus, kitas materialines vertybes, būna iš anksto suplanuoti“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija).

Per paskutinius penkiasdešimt metų labiausiai yra ištirtas fizinis smurtas. Apie jį daugiausiai kalbama, jis yra labiau suprantamas visuomenėje. Tačiau esama ir kitų smurto formų:

– fizinis;

– seksualinis;

– psichologinis/emocinis;

– ekonominis.

„ Fizinis smurtas – tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią. Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę – nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo. Šiai smurto rūšiai priskiriamas neleidimas aukai išeiti iš namų, naudotis medicinos paslaugomis. Fizinio smurto dalis yra žmogaus nepriežiūra, kuomet dėl netinkamos slaugos, pavėluotos medicininės pagalbos smurto aukas gali ištikti mirtis, atsirasti įvairių atkryčių, fizinė negalia. Fizinis smurtas pasireiškia nubrozdinimais, žaizdomis, kaulų lūžiais, smegenų sukrėtimu, vidiniais sumušimais, persileidimu, nudeginimais. “ (Dirsienė N., Ušackienė K., Mainelytė I., Kriugždaitė R. 2007).

Be to, į akivaizdžių fizinių smurto požymių sąrašą, tokius kaip sumušimas, nubrozdinimai ir sulaužyti kaulai, tyrėjai Kelly ir Jonson (cit. Pagal McAllister J.M., Roberts – Lewis 2010) įrašė ir kitus fizinius bei psichosomatinius sveikatos aspektus. Jie apima kūno bjaurojimą, chronišką skausmą, galvos skausmus, chronišką dubens skausmą, skrandžio veiklos sutrikimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, skrandžio opas, klausos praradimą, širdies ir kraujagyslių ligas, inkstų infekcijos, lytiniu būdu plintančias ligas.

Fizinis smurtas dažnai yra kūno sužalojimų arba mirties priežastis. Jis gali reikštis įvairiomis elgesio formomis – nuo nesunkių sužalojimų, kurių pasekmė yra nedidelis skausmas, iki sunkių kankinimų, kurie veda prie ilgalaikių kančių.

Psichologinis/emocinis smurtas, pasak Dirsienės N., Ušackienės K., Mainelytės I., Kriugždaitės R. (2007), yra dažniausiai šeimoje pasitaikanti ir aukų sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Jis gali pasireikšti pastoviu žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimu, persekiojimu darbe ar draudimu eiti dirbti, grasinimu atimti vaikus ir pan. Dažnai ši smurto forma yra naudojama siekiant priversti paklusti.

Taip pat aukos gali patirti ir tokius neigiamus psichologinius išgyvenimus kaip depresiją, naikinantį savęs impulsyvų elgesį, padidintą nerimą ir hiperbudrumą, nusivylimą ar beviltiškumą, priešiškumą, nemigą ar hypersomniją, ankstesnių asmenybės savybių pakeitimą. Ši smurto forma yra sunkiai įrodoma, nes neįmanoma tiksliai nustatyti užpuolimų intensyvumą ir įvertinti padarinių pasekmes. Nors pasitaiko gana dažnai, tačiau aukos ne visada suvokia, ir ne visada gali įvardyti ją kaip smurto formą.

Seksualinis smurtas – vertimas santykiauti prieš valią, liesti partnerio lytinius organus, santykiauti nepriimtinu būdu ir pan. Seksualinio smurto rodiklis gali būti aukų:

– dažni ginekologiniai, šlapimo takų uždegimai;

– lytiškai plintančios ligos;

– nepageidaujamas nėštumas;

– „meilės” įkandimai;

– nenoras, vengimas lankytis pas gydytoją;

– sunkus vaikščiojimas ir sėdėjimas “ (Dirsienė N., Ušackienė K., Mainelytė I., Kriugždaitė R., 2007).

Šio smurto formos atveju aukos atžvilgiu naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas (Mohammadkhani P., Fororzan A.S., 2009).

Seksualinis smurtas daro neigiamą poveikį fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai. Be kūno sužalojimų, jis kelia riziką seksualinei sveikatai ir reprodukcinėms funkcijoms.

Ekonominio smurto požymiais gali būti:

– deklaruojamos skolos;

– namų neturėjimas;

– neturėjimas maisto ir drabužių;

– neapmokėtos sąskaitos;

– antstolių baimė;

– pajamų ir gyvenimo sąlygų neatitikimas “ (Dirsienė N., Ušackienė K., Mainelytė I., Kriugždaitė R., 2007).

Dažnai visos smurto formos pasireiškia vienu metu. 2009 metais Japonijoje atlikti tyrimai (Yoshihama M., Horrocks J., Kamano S.) parodė, kad individai, kurie patyrė psichologinę prievartą, taip pat patyrė ir fizinį, ir seksualinį smurtą. Taip pat tie asmenys, kurie patyrė fizinį ar seksualinį smurtą, patyrė ir ekonominę, ir emocinę prievartą. Tai patvirtina ir tyrimai atlikti Irane (Mohammadkhani P., Fororzan A.S., 2009).

Smurtas – tai veiksmas, kai vienas individas panaudoja jėgą pažeisdamas kito individo asmenines teises, asmeninę gerovę. Kartu sukelia fizines ir psichines aukos kančias. Smurtautojo pagrindinis tikslas yra jėgos panaudojimas, kad galėtų kontroliuoti ir išnaudoti auką. Dažniausiai yra naudojamas fizinis smurtas, bet taip pat dažnai pasikartoja ir kitos smurto formos. Siekiant suprasti šį sudėtingą reiškinį, reikia ne tik analizuoti psichologinį aukos ir smurtautojo portretą, bet ir aplinką, kurioje jie funkcionuoja.

Aukos psichologinis portretas:

– menka savigarba, dažnai savęs vertinimas priklauso nuo partnerio;

– depresija, emocinė įtampa;

– savęs kaltinimas ir atsakomybės už patiriamą smurtą prisiėmimas;

– kentėjimas nuo kaltės jausmo, bet neigimas baimės ir pykčio jausmų;

– realybės nepriėmimas, neblėstanti viltis, kad tai turi liautis;

– disociacija;

– gali turėti problemų dėl priklausomybių;

– nors dažnai auka jaučiasi pasimetusi, sugniuždyta, kartais pasitaiko aukų, demonstruojančių pyktį bei agresyvumą (Dirsienė N., Ušackienė K., Mainelytė I., Kriugždaitė R. 2007).

Grygorczyk A., Dzirzanowski K., Kiluk T. (2009) teigimu, asmeniui, prisimanančiam aukos vaidmenį, yra būdingi tokie bruožai, kurie palengvina smurtautojui naudoti smurtą. Agresijos aktai yra naudojami fiziškai silpnesnio individo atžvilgiu. Chroniškas pavojaus jausmas ir auką kamuojantis bejėgiškumas – tai nestabilios psichinės pusiausvyros, nuotaikos sutrikimų, priklausomybių, potrauminio streso simptomų ir net savižudybių priežastys. Dažnai aukos, kad numalšinti fizinį ar psichologinį skausmą, piktnaudžiauja alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Menka savigarba, prisiėmimas atsakomybės už smurtą, visiškas paklusnumas smurtautojui, pateisinimas smurtautojo elgesio, sunki ekonominė padėtis daro auką visiškai priklausomą nuo skriaudiko.

Smurtautojo psichologinis portretas:

– menka savigarba;

– prievartinio elgesio ar jo sunkumo neigimas; netikėjimas, kad smurtinis elgesys gali turėti neigiamų pasekmių;

– dėl savo poelgio kaltina kitus, ypač auką;

– asmenybės dvilypumas (vienoks viešumoje, kitoks su auka);

– didelė streso tolerancija;

– agresijai išreikšti naudoja prievartą, seksą;

– vaikystėje augo smurtaujančioje šeimoje, pats patyrė prievartą ar buvo liudininku;

– vadovaujasi įsigaliojusiomis stereotipinėmis nuostatomis lyčių atžvilgiu;

– patologiškai pavydus (Dirsienė N., Ušackienė K., Mainelytė I., Kriugždaitė R.2007).

Prie šitų smurtautojo bruožų Grygorczyk A., Dzirzanowski K., Kiluk T. (2009) prideda žemus socialinius įgūdžius ir negebėjimą kontroliuoti savo pykčio, empatijos stoką. Jie teigia, kad yra tokie smurtautojų tipai:

1. Šeimos agresoriai, neturintys psichopatologijos simptomų, galintys naudoti smurtą tik šeimos ribose (apie 50% smurtautojų).

2. Ribiniai agresoriai, turintys psichinių ir emocinių sutrikimų, smurtaujantys ir už šeimos ribų (apie 25% smurtautojų).

3. Antisocialūs agresoriai, smurtaujantys ir šeimoje, ir už jos ribų. Naudoja fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą. Dažnai vartoja alkoholį ar narkotikus (apie 25% smurtautojų).

,,Kiekvienas psichologiškai ir/ar fiziškai žiaurus veiksmas sustiprina smurtautojo jėgą ir kontrolę aukos atžvilgiu. Jėga ir kontrolė reiškia, kad smurtautojas nuolatos manipuliuoja aukos veiksmais, mintimis, jausmais ir įsitikinimais, pasinaudodamas artimais, intymiais santykiais ir solidarumo su auka jausmu. Tai sumažina aukos gebėjimą apgalvoti tokią padėtį ir veikti savarankiškai ” (Perttu S., Kaselitz V., 2006, psl. 13).

Kast V. (2002) teigimu smurtautojas nėra visą laiką tik smurtautojas, o auka nėra visą laiką tik auka. Jie dažnai keičiasi vaidmenimis. Susitapatinimas su smurtautoju yra gynybinis mechanizmas: jei asmuo jaučia baimę kitam asmeniui, jis gali perimti jo požiūrį, nuomonę ir elgesį. Tokių būdų siekiama pagarba .

Pasak Rakauskienės O.G. ir Lisauskaitės V. (2007), daug įvairių pasaulio valstybių tyrėjų domėjosi smurtautojų savybėmis, kurios galėtų padėti ne tik suprasti smurto priežastis, bet ir numatyti smurto šeimoje prielaidas bei užkirsti jam kelią. Anksčiau buvo manoma, kad smurtautojams būdinga tam tikra psichikos patologija, tačiau iki šiol konkrečiai apibūdinti smurtautojo asmenybę nepavyko, nes dauguma jų neatitinka jokio patologijos modelio. Šiandien laikomasi išvados, kad tokią elgseną lemia daugybė įvairių veiksnių, pradedant nuo individualios šeimos raidos istorijos iki ekonominių/socialinių, politinių ir visuomeninių veiksnių.

Be abejo, smurtiniai veiksmai prieš kitą asmenį yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas. Bandyti užkirsti kelią smurtui yra būtina žmonijos išlikimo sąlyga. Pavyksta pašalinti tokias mirtino smurto formas kaip karai, žudynės. Tačiau visuomenėje dar yra smurto formų, kurios sunkiai pripažįstamos ir paprastai nematomos. Tai kasdienis fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas šeimoje, psichologiškai ir fiziškai žalojantis įvairaus amžiaus ir įvairių visuomenės sluoksnių žmones.

Neįveikus ar nesumažinus smurto, sunku kalbėti apie visuomenės gerovę, lyčių lygybę ar moterų ir vyrų lygias galimybes, kadangi smurtas žeidžia kiekvieną jos narį, stabdo ir žaloja žmogaus asmenybės vystymąsi, palieka gilius randus individo psichikoje.

Psichologė Dorota Oleškevič (2011)

 

 

 

Posted in Straipsniai
Susisiekite su psichologe

Vardas

Paštas

Telefonas

Jūsų klausimai

Kontaktai:
Psichologė Dorota Oleškevič
tel.: +370 686 80288
el. paštas: psichologijosnamai@gmail.com
skype: dorota.oleskevic

Mindaugo 21, Vilnius (pilkos durys ant kampo)