Žiauriausi psichologiniai eksperimentai. Stenfordo ir Abu Graibo paralelės - Psichologijos namai

Žiauriausi psichologiniai eksperimentai. Stenfordo ir Abu Graibo paralelės

Kai 2004 balandį pasaulis išvydo, ką amerikiečių kariai išdarinėjo su irakiečių belaisviais Abu Graibo kalėjime, psichologijos profesorius F. Zimbardas įvairiuose interviu, televizijos laidose, konferencijose kalbėjo apie reiškinį, kurį pavadino “Liuciferio sindromu”.

“1971 metais aš tapau Stenfordo kalėjimo vadovu – netikro kalėjimo, vadovaujamo psichologų, – kalbėjo jis interviu BBC televizijai. – Tuomet buvau jaunas psichologijos profesorius Stenfordo universitete ir norėjau suprasti, kas atsitinka, kai geri žmonės patenka į blogą aplinką.

Eksperimentą ketinome vykdyti dvi savaites, tačiau jį teko nutraukti jau po šešių dienų. Beveik pusė kalinių buvo emociškai išsekę dėl nepaprasto streso ir psichologinių kankinimų, kuriuos sugalvojo jų sargybiniai – geri, jauni vyrai, užvaldyti situacijos galių, kurias jiems suteikė atliekami vaidmenys.

Vaizdai iš Abu Graibo kalėjimo mane šokiravo, tačiau nebuvo nepažįstami. Jie buvo stulbinamai panašūs į tuos, kuriuos mačiau Stenforde: kaliniai nuogi, maišai ant galvų, seksualiai žeminančios pozos.

Ar galėjo šių blogybių kaltininkai būti tokie, kaip jaunuoliai mano kalėjime – geri, bet patekę į blogą vietą?

Ar jų elgesys buvo suformuotas tų pačių socialinių psichologinių jėgų, kurios veikė Stenfordo kalėjimo eksperimente? Mano išvada, peržiūrėjus šių nusikaltimų tyrimus: paralelės akivaizdžios.

Istoriniai tyrinėjimai ir mokslas apie elgseną rodo “blogio banalumą” – faktą, kad tam tikromis sąlygomis paprasti žmonės gali pasiduoti socialiniam spaudimui ir padaryti tokių veiksmų, kurie šiaip būtų neįsivaizduojami.

Mes gyvename vienokiose ar kitokiose institucijose – pradedant šeimomis, mokyklomis, darbais ir baigiant senelių namais. Ir daugybę kartų nusileidžiame grupės valiai, net kai tai prieštarauja mūsų vertybėms.

Stenfordo ir Abu Graibo kalėjimuose vyrai ir moterys darė baisius dalykus kitiems žmonėms iš dalies dėl to, kad jų atsakomybė už veiksmus buvo išskaidyta, o ne sutelkta į kiekvieną iš jų kaip į individą. Mes būname panašioje situacijoje, kai matome kieno nors bėdą, bet nepadedame, nes manome, kad padės kiti.

Situacijos mums turi galios, kai veikiame pagal prisiimto vaidmens kompetenciją; kai taisyklės valdo mūsų elgesį; kai esame uniformuoti arba apsirengę taip, jog paslepiame savo identitetą; ir, žinoma, kai esame grupėje, kurios pripažinimas mums atrodo gyvybiškai svarbus.

Tai ne bandymas pateisinti amoralų elgesį. Visada geriau suprasti, kodėl žmogus galėjo nusikalsti, nei manyti, jog tai blogas poelgis, padarytas blogo žmogaus. Suprasti – tai atpažinti naikinančias socialines galias – tas galias, kurias turime neutralizuoti, jeigu norime išvengti klaidingo kelio.”

P. Zimbardas yra parašęs knygą “Liuciferio efektas: supratimas, kaip geri žmonės virsta blogais”.

Parengė Vilma Skiotienė

Šaltinis: http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/psichologija/ziauriausi-psichologiniai-eksperimentai-/

Posted in Straipsniai, Visi straipsniai
Susisiekite su psichologe

Vardas

Paštas

Telefonas

Jūsų klausimai

Kontaktai:
Psichologė Dorota Oleškevič
tel.: +370 686 80288
el. paštas: psichologijosnamai@gmail.com
skype: dorota.oleskevic

Mindaugo 21, Vilnius (pilkos durys ant kampo)