Šokio terapija išgydys ir kūną, ir sielą - Psichologijos namai

Šokio terapija išgydys ir kūną, ir sielą

Daugiau informacijos apie integruotą šokio judesio ir kūno terapiją >>>.

Šokį jau kurį laiką galima suvokti net tik kaip sportą ar pramogą. Tai ir psichoterapinė priemonė, padedanti išlaisvinti žmogų: atsipalaiduoti, atrasti save ir kitus. Leidžiama kūnui kalbėti judesio kalba nieko racionaliai nesiekiant perteikti.

Pripažįstama vis dažniau

Mūsų dienomis vis dažniau kreipiamas dėmesys į šokio terapiją, nes yra ne vienas įkvepiantis pavyzdys. Pavyzdžiui, esant daugybinei sklerozei šokis taikomas kaip gydymo priemonė. Vienoje studijoje buvo nustatyta, kad pusės metų šokio terapija davė apčiuopiamų vaisių. Tai puiki priemonė, kuri gali būti panaudota greta medikamentinio gydymo. Sergant Parkinsono liga šokis gali būti taikomas kaip priemonė, galinti pagerinti motoriką.

Šokio terapinis išskirtinumas yra tas, kad jis leidžia užsimiršti, atsiriboti nuo neigiamų potyrių. Ypač svarbu, kad žmogus suvokia galįs į ritmą įsitraukti savo kūnu, visomis juslėmis, – tokio pasitenkinimo, gero jausmo negali sukurti jokie medikamentai.

Terapija taikoma įvairiais atvejais

Šokio terapija gali būti taikoma pačiais įvairiausiais atvejais: nuo lėtinių skausmų iki psichinių ligų ir onkologinių susirgimų. Dažnai šokio terapija rekomenduojama žmonėms, kurių socialinės funkcijos yra sutrikusios: per šokį atsiranda daugiau galimybių bendrauti. Šokis sukuria daugiau galimybių, pavyzdžiui, autistams spontaniškai reaguoti, judesys padeda įveikti baimes.
Paprastai terapiniai susitikimai neturi rėmų, griežtų programų. Kaip ir pats šokis, taip ir šokio terapija yra intuityvi, laisva kaip ir gyvenimo ritmas. Kartais gali būti šokama ilgiau kartais trumpiau, kartais pasikalbama ar kartu patylima.

Šokis – džiaugsmo šaltinis

Šokis yra senesnis, nei gali atminti mūsų žmogiškoji kultūra. Tyrinėtojai sako, kad jis yra mūsų genuose ir greičiausiai yra buvo stiprus stimulas vystantis pažinimo funkcijoms. Pasak neurologo Steveno Browno, šokis greičiausiai yra viena ankstyviausių neverbalinių komunikacijos formų, buvusių dar iki kalbos. Pasirodo, šokant suaktyvėja kairioji smegenų pusė – ta pati, kuri veikia, kai mes kalbame, tylime ir kažką mąstome, kai gestikuliuojame.
Greičiausiai šokis negali būti sunaikintas, kol egzistuoja žmonija, nes mums tai labai svarbu. Štai Argentinoje diktatūros laikais buvo bandyta uždrausti tango, bet šis bandymas nepavyko. Šokdami bet kokį šokį vienaip ar kitaip džiaugiamės mums dovanotu gyvenimu ir energiją perteikiame šokio judesiu, kuris savaip spinduliuoja ritminius judesius pačiame kosmose – su mumis šoka visas pasaulis.

Sveika organizmui

Judėti pagal ritmą yra ne tik malonu, bet ir labai sveika. Dabar daugybė žmonių kenčia nuo antsvorio, nes labai mažai juda, dirba sėdimu darbus. Apmaudu, tačiau daugėja ir nutukusių vaikų, kuriems labai praverstų šokio būreliai.

Bet koks šokis atpalaiduoja ne tik kūną, bet ir dvasią. Nustatyta, kad šokis yra tikras priešnuodis blogai nuotaikai, stresui, depresijai. Tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurie šoka, yra mažiau linkę į agresiją. Nors daugiausiai yra ištyrinėti klasikiniai šokiai, kai šoka pora, manoma, kad panašiai atpalaiduojamai veikia ir įvairūs šiuolaikiniai šokiai. Be to, efektas yra net tada, jei žmogus ryžtasi šokti vienas, nes ritmingas judėjimas suteikia saugumo jausmą, pakelia nuotaiką.

Ar antroji pusė jums tinkama, atskleis šokis

Šokio kalba leidžia mums geriau nei žodžiai pažinti kitą: jaučiame, ar kito ritmas sutampa su jūsų, kaip jus veikia partnerio koordinacija. Per šokį galima atpažinti asmenybės bruožus, intuityviai pajusti, ar kitas fiziškai traukia, ar yra atgrasus.

Psichologai pripažįsta, kad šokis gali išties apsukti galvą. Buvo tirtos poros, kurios kartu šoko tango. Nustatyta, kad abiem partneriams sustiprėjo hormono testosterono veikla, o štai streso hormono kortizolio akivaizdžiai sumažėjo.

Be to, šokis padeda ne tik susirasti antrąją pusę, bet ir leidžia kurti ryšius su bendruomene: šokdami pasijuntame visumos dalis, vieni su kitais labai smarkiai susiję, vieni prie kitų artėjantys ir gebantys išlaikyti distanciją. Taigi šokis nėra vien tik fizinis, emocinis santykis – tai socialinis reiškinys.

UŽSIĖMIMAI, KURIE KEIČIA GYVENIMĄ – integruota šokio judesio ir kūno terapija

Šaltinis

Posted in Straipsniai, Visi PSICHOLOGIJA GYVENIMUI, Visi straipsniai
Susisiekite su psichologe

Vardas

Paštas

Telefonas

Jūsų klausimai

Kontaktai:
Psichologė Dorota Oleškevič
tel.: +370 686 80288
el. paštas: psichologijosnamai@gmail.com
skype: dorota.oleskevic

Mindaugo 21, Vilnius (pilkos durys ant kampo)