Moterys, kurios jau nieko nebebijo - Psichologijos namai

Moterys, kurios jau nieko nebebijo

Pasakojimas apie tikrą moterį – moterį, kuri iš savo patirties ir klaidų įsisavino svarbiausius dalykus, todėl dabar ji nebešvaisto savęs smulkmenoms ir vertina tai, kas iš tikrųjų svarbu.

Yra tokių moterų, kurios jau nebebijo. Kurioms jau per vėlu bijoti. Bijoti nepatikti. Neatitikti. Nežinoti. Nespėti. Nemokėti kepti „Napoleono“. Gaminti plovo. Teisingai nubrėžti akių kontūro liniją.

Jos nebijo perklausti. Kvailai atrodyti. Jos turi ką apsirengti vasarą. Ir rudenį. Ir tai ne problema. Jų gyvenime vis mažiau spragų. Jau nebaisu judėti ne tiesiąja linija. Galima kreivai. Žino, kad grožis slypi viduje. Jos nebijo nuskęsti, nes jau seniai gyvena gilumoje. Nesidrovi verkti. Iš džiaugsmo ir liūdesio. Juoktis dėl to taip pat moka.

Joms jau per vėlu bijoti žilų plaukų. Raukšlių. Jos jau nebe pirmos. Ir dabar visos nuo šypsenos. Joms jau per vėlu bijoti, ką kiti pamanys. Kolegos. Anyta. Žmonės.

Joms jau seniai nusispjauti, ar išplauta. Nuvalyta. Su gliutenu ar be. Jos valgo, ką nori. Joms jau nebaisu daryti tai naktį. Ir visai ne gėda. Jos jau žino, kad rūkyti ir gerti nėra žalinga. Žalinga – nekvėpuoti. Nenorėti.

Joms jau vis vien, ar jis grįžo 18:30, ar 21:00. Jeigu jis ją myli. Ir skuba. Svarbiausia – jis yra. Jie jau nebebijo būti vieni. Moka nematyti to, kas nepastebi. Atsitraukti nuo to, kas atstumia.

Jos turi ką pasakyti. Turi apie ką patylėti.

Dėl ko melstis. Viskas yra nuoširdu. Jos – kažkieno ramstis. Joms nebaisu pasirodyti kvailomis. Storomis. Plonomis. Jos seniai nustojo vaidentis. Ir pradėjo tiesiog būti.

Daryti tai, ką mėgsta. Mylėti tuos, kurie myli. Miegoti su tais, su kuo neužmigsi. Netgi jei labai norisi.

Kalbėti tiesiai. Nesukti. Garbanų. Sau galvos. Netiesinti plaukų. Bet nugarą laikyti tiesiai. Žvelgti į durnius pro pirštus. Įsiklausyti į tylą.

Kartusis šokoladas joms yra saldus. Jos moka vertinti laiką. Rytą. Dieną. Naktį. Jos neverčia dukros. Nemoralizuoja sūnui. Jos užsiėmusios reikalais. Savo. Jos moka būti su savimi. Savimi.

Jos jau nekaltina tėvo. Myli mamą. Jos nebijo mirti. Nes gyvena.

Yra moterų, kurioms jau per vėlu bijoti.

 

Šaltinis: www.vmarkus.lt

Posted in PSICHOLOGIJA GYVENIMUI, Straipsniai
Susisiekite su psichologe

Vardas

Paštas

Telefonas

Jūsų klausimai

Kontaktai:
Psichologė Dorota Oleškevič
tel.: +370 686 80288
el. paštas: psichologijosnamai@gmail.com
skype: dorota.oleskevic

Mindaugo 21, Vilnius (pilkos durys ant kampo)