Vaikai pasirenka veiklos strategijas, kurios turi išlaisvinti nuo baimės; po magiškų įsitikinimų pradedama veikla.
Vaikai suvokia, kad jų mintys ir veiksmai, kurie leidžia nors valandėlei atitrūkti nuo nemalonių emocijų, yra įkyrūs, tačiau pabandžius jiems pasipriešinti, tos mintys lendą į galvą dar įkyriau – tarsi kamštis, kurį norime paskandinti vandenyje: kuo giliau jį panardiname, tuo smarkiau jis iššoka į paviršių.
…mergaitė gaudavo mokykloje labai gerus pažymius, tačiau dėl pernelyg didelio tėvų lūkesčių ją nuolat laikė sukausčiusi baimė. Norėdama nusiraminti, ji taikė magiškojo mąstymo taktiką: jei eidama neužminsiu ant šaligatvio plytelės krašto, tai mokykloje nieko blogo nenutiks.
Eidama į mokyklą, ji sutelkdavo visą dėmesį tam, kad koją pastatytų tik ant šaligatvio plytelės vidurio, kol tai sekėsi, jautėsi ramiau, bet jei netyčia užmindavo plytelės kraštą, užplūsdavo dar didesnė baimė.
Tokios mintys turėjo nukreipti likimo smūgį. Kaip pasekmė išsivystė elgesys, dėl kurio tą valandėlę sumažėdavo įtampa, bet vėliau apimdavo dar didesnė baimė.
