Kodėl naujametinius pažadus sunku įgyvendinti? - Psichologijos namai

Kodėl naujametinius pažadus sunku įgyvendinti?

happy_new_yearNuo rytojaus pradėsiu sportuoti. Mesiu rūkyti. Nebevalgysiu po 18 valandos. Daugiau laiko skirsiu užsienio kalbų mokymuisi. Eisiu anksčiau miegoti. Labiau pasitikėsiu savimi. Ir ko tik mes sau nepažadame pradėti daryti nuo rytojaus, kitos savaitės, ypač Naujųjų metų.

Kaip manote, kiek tokių pažadų būna įgyvendinti? Anot psichologės, psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, 12 procentų. Kodėl?

„Ką gali daryti tuoj, niekad nepalik rytoj – byloja liaudies išmintis. Nepaisant to, labai daug žmonių pažadus sau linkę atidėti. Pirmiausia dėl to, kad taip lengviau psichologiškai – juk kažką daryti reikia pradėti ne nuo šiandien. „Vadinasi, dar yra laiko, esu laisvas nuo įsipareigojimų“, – dažnas pagalvoja“, – pagrindinę atidėliojimo priežastį įvardija G. Petronienė.

Psichologės teigimu, jei įmanoma pažadų neatidėti, geriau taip ir elgtis. Tačiau kartais būtina apsiprasti su priimtu sprendimu ir leisti sau kelias dienas pasidžiaugti tuo, ko ketinama atsisakyti – cigaretės, saldumynų ar, priešingai, pradėti daryti – daugiau mokytis, būti fiziškai aktyvesniems.

„Kad ir kaip ten būtų, neverta tikėtis, kad išaus rytojus, ateis pirmadienis, nauji metai ir gyvenimas savaime pasikeis. Kai žmogus nieko nedaro, jo gyvenimas linkęs natūraliai judėti degradavimo linkme“, – teigė G. Petronienė.

Pasak psichologės, kai žmogus laužo pažadus, duotus kitiems, tai gali turėti įtakos tarpusavio santykiams. Tuo tarpu neįvykdžius pažadų sau, dažniausiai nieko baisaus neįvyksta.

„Dauguma ima sportuoti, kai sutrinka jų sveikata, alkoholikas liaujasi gėręs, kai pasiekia dugną. Bet ar reikia laukti, kol prieinama kritinė riba? Savaime suprantama, ne. Pailsėjęs, norintis kažko išmokti, patirti ar sužinoti asmuo kelia sau naujų tikslų ir jų siekia, tačiau jei žmogus yra „pribaigtas“ kasdienybės, jo didžiausias troškimas yra nuo visko atsiriboti, pailsėti. Tai natūralu. Kiekvienas pokytis reikalauja laiko ir jėgų, todėl norint pradėti jį įgyvendinti, pirmiausia reikia sudaryti tam veiksmui tinkamas sąlygas“, – aiškino G. Petronienė.

Kad sprendimai, padėsiantys pagerinti gyvenimą, nebūtų užmiršti, galima įsivesti priminimų į telefoną, matomose vietose priklijuoti lapelių su sau duotais pažadais. Tokie paprasti techniniai dalykai programuoja pasąmonę taip, kad visi ketinimai būtų žūtbūt įvykdyti.

„Prisiminti, kas pasižadėta, gali padėti ir aplinkiniai. Ypač tai svarbu moterims. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pažadą sau lengviau įgyvendinti tada, kai apie jį žino didelis skaičius žmonių. Tokiu atveju varomąja jėga tampa baimė nuvilti kitus, apsijuokti ir pan“, – pasakojo psichologė.

Tikimybę, kad pažadas sau tikrai bus įvykdytas, padidina ir tai, jei naują veiklą pavyksta išlaikyti ne mažiau nei tris savaites, nes tada tai, kas daroma, virsta įpročiu.

„Tęsti pradėtus dalykus kartais yra ne mažiau sunku, nei juos pradėti. Trukdžiais gali tapti problemos darbe ar moksluose, ligos, įvairūs nesutarimai su artimais žmonėmis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad kelerius metus sėkmingai vykę dalykai sužlunga, nes žmogus patiki savo sugebėjimais ir atsipalaiduoja. Ne veltui vairuotojai daugiausia klaidų ima daryti praėjus 2-3 metams, pradėjus vairuoti. Kaip tokiu atveju elgtis? Stengtis nesureikšminti paslydimo, iš naujo susikaupti ir vėl prisiversti tęsti veiklą“, – aiškino G. Petronienė.

Kaip teigia „Camelia“ vaistininkė Zita Janušauskienė, atidėliojami darbai, pažadai sau žmogui paprastai kainuoja žymiai daugiau energijos bei dvasinių jėgų, nei tie, kurie padaromi iš karto, ilgai nedelsiant.

„Visa tai, be jokios abejonės, daro įtaką fizinei sveikatai, dėl to žmogų dažniau puola įvairios ligos, negalavimai. O kuris iš mūsų norime sirgti? Nė vienas. Pastaruoju metu sulaukiame labai daug žmonių, kurie skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, nerimu, įtampa. Šios būsenos išprovokuoja organizmo gyvybinių funkcijų sutrikimus, skatina lėtinių ligų paūmėjimą“, – neslėpė vaistininkė.

Pasak G. Petronienės, norint, kad išsikeltas tikslas ar pažadas būtų iš tiesų įgyvendintas, labai svarbu, kad jis būtų konkretus ir vienas.

„Jei žmogus sau prisižada per daug dalykų, dažniausiai nepadaro nė vieno. Pažadas turi būti ne per didelis, o realiai pasiekimas, todėl reikia mokėti pasidžiaugti ir mažu rezultatu.

Pavyzdžiui, studentas tikrai nesės prie mokslų nuo pirmos sesijos dienos. Tačiau gali sėsti likus trims dienoms iki egzamino, o ne paskutinę naktį, kaip buvo įpratęs. Bet svarbiausia – pažadas turi būti be išlygų.

Jei nenueisi sportuoti, nes blogai išsimiegojai ar buvo bloga nuotaika, tai sportui jau galas, juk kiekvieną kartą gali atsirasti kita nepalanki sąlyga. Todėl svarbu iš anksto apgalvoti, ką darysite, jei apims bloga nuotaika“, – tvirtino psichologė.

Naujų metų pradžia – simbolinis ataskaitinis laikotarpis su savimi. Sudarykite tikslų sąrašą ir jį įgyvendinkite – tikėkite savimi ir veikite!

  • Paimkite sąsiuvinį ir susirašykite viską, ką norite padaryti, turėti per 2016 metus.
  • Paverskite savo norą tikslu. Pvz., “aš sversiu xx kg iki 2016 05 01”
  • Parašykite bent 3 pirminius žingsnius, kuriais greičiau priartėsite prie tikslų.
  • Darykite tuos žingsnius.

Kviečiame į psichologinę grupę “Atidėk atidėliojimą”, startuojančią sausio 18 d. Grupėje mokysitės, kaip įgyvendinti užsibrėžtus darbus ir tikslus. Daugiau informacijos čia >>>.

Parengta remiantis straipsniu iš tinklapio http://www.silutesnaujienos.lt/.

Posted in Kolegų straipsniai, Straipsniai, Visi straipsniai
Susisiekite su psichologe

Vardas

Paštas

Telefonas

Jūsų klausimai

Kontaktai:
Psichologė Dorota Oleškevič
tel.: +370 686 80288
el. paštas: psichologijosnamai@gmail.com
skype: dorota.oleskevic

Mindaugo 21, Vilnius (pilkos durys ant kampo)