Efektyvios priemonės, kaip kovoti su vaiko baimėmis - Psichologijos namai

Efektyvios priemonės, kaip kovoti su vaiko baimėmis

Straipsnyje “Kokios baimės būdingos vaikui pagal jo amžių?” apžvelgiama, kokių baimių gali turėti vaikai.

Straipsnyje “Vaiką kamuoja baimės jausmas? Kokios to priežastys?” sužinosite, dėl kokių priežasčių šios baimės atsiranda.

O šiame straipsnyje apžvelgsime kokiomis priemonėmis kovoti su vaiko baimėmis.

Su baimėmis galima kovoti. Visų pirma padėkite vaikui pasikliauti savo vaizduote. Leiskite jam suprasti, kad jeigu baimė yra jo fantazijos padarinys, tai ir kovoti su ja reikia pasitelkiant vaizduotę. Kai vaikas bijo tamsos, gyvūnų, tam tikrų žmonių, reikia jį paskatinti suprasti, kad nugalėjęs šias baimes savo vaizduotėje, jis nugalės jas ir realybėje. Tegul mažylis mintyse keletą kartų įsivaizduoja situaciją, kurios jis bijo, bet sugalvoja jai teigiamą pabaigą (pavyzdžiui, kad apsigina nuo šuns). Po to kartu su juo bandykite įveikti baimę realybėje, tačiau nenusiminkite, jeigu nepavyks iš pirmo karto.

Be abejo, labai svarbu nuraminti vaiką, leisti jam pajusti, kad kai jūs šalia, jam niekas negresia. Tapkite pagrindiniu savo mažylio gynėju. Vaikas dažnai jaučiasi bejėgis dėl to, kad jam trūksta švelnaus žodžio, palaikymo, patvirtinimo, jog jis yra mylimas ir reikalingas. Suteikite jam pasitikėjimą savimi. Jeigu jūs tikėsite savo vaiku, jis ir pats supras, kad yra pakankamai stiprus ir sugeba įveikti savo baimes.

Ar žinote, kodėl mažiems vaikams patinka baidyklės? Jos vaizdas juos atstumia ir traukia, mažyliai jų bijo, bet tuo pačiu nori būti tokie pat baisūs ir stiprūs kaip baidyklė. Taip vaikas atsikrato vidinių baimių ir nerimo. Galima atlikti net specialų baidyklės sutramdymo pratimą. Šiam tikslui iš skudurėlių turėtumėte pasiūti lėlę-pirštinę. Tegu vaikas pats pabando padaryti ją kuo baisesnę. Siūdami lėlę skatinkite vaiką pasakoti apie tai, kuo ši lėlė yra pavojinga. Kai baidyklė bus pagaminta, žaidžiant galima ją tramdyti: versti valyti dulkes nuo spintų, lentynų, atlikti kitus darbus. Žaidimo metu vaikas turėtų padaryti išvadą, kad baidyklė nėra tokia baisi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai padės jam nugalėti savo baimę, sumažinti nerimo lygį, sustiprinti pasitikėjimą savimi.

Tėveliai turėtų pasikalbėti su vaiku apie jo baimę. Pasak Cornelia Nitsch (2000), visi vaikai, net ir tie, kurie šeimoje yra apgaubti šilumos, pasitikėjimo ir supratimo, žino, kas yra baimė, ir dažnai jos gėdijasi manydami, kad jie jau pakankamai dideli, kad ko nors bijotų.

Vaikui dažnai sunku kalbėti apie savo neigiamus potyrius, nerimą, baimę, todėl pasaka, jos herojų išgyvenimai padeda jam netiesiogiai įvardyti ir suvokti savo jausmus. Terapinės pasakos leidžia atskleisti kitokius mąstymo ir situacijos suvokimo būdus. Pasaka neverčia vaiko elgtis arba reaguoti tam tikru, konkrečiu būdu. Istorijos herojus nebūtinai turi būti panašus į vaiką, tačiau atsiduria panašiose situacijose ir išgyvena panašius jausmus kaip jis. Klausydamas pasakos vaikas jaučiasi saugus, nėra žeminamas, iš jo nesijuokiama, nesityčiojama. Pasaka nurodo problemos sprendimo būdą (pvz., kaip pasakos herojus išdrįso susidurti su nerimą keliančia situacija ar atsikratė baimės).

Kartais psichoterapinės situacijos metu vaiko prašoma papasakoti savo pasaką, pasiūlius pradėti, pavyzdžiui, taip: „Gyveno kartą maža princesė/princas…“. Toliau vaikas turėtų pats sekti pasaką, perkeldamas save ir savo išgyvenimus į pasakos herojų. Tai suaugusiųjų psichoanalitinės technikos – laisvųjų asociacijų (kai pacientui siūloma kalbėti viską, kas jam šauna į galvą) – atitikmuo. Tokiu būdu psichoterapeutas gali sužinoti apie skaudžius vaiko išgyvenimus. Po vaiko pasakos terapeutui būtų pravartu papasakoti savąją „terapinę pasaką“. Joje turėtų būti tas pats vaiko pasakos herojus, panaši išgyventa situacija, tačiau nurodyti keliai, kaip susidoroti su neigiamais jausmais ir susidariusia padėtimi.

Nepaisant to, kad tėvai ne visada gali suvokti vaiko baimės priežastis ir jį atjausti, į vaikų baimę jie turėtų žiūrėti rimtai. Negalima iš jos šaipytis, pavyzdžiui, sakant: „Negi tu bailys?“. Reikia įsidėmėti, kad vaikai nori, kad jų jausmai būtų gerbiami. Ypač svarbu klausytis, kai vaikas pasakoja apie savo baimę, nesuniekinti jo jausmų pasakymais: „Tai juk gryna nesąmonė. Nėra ko bijoti. Mane tik juokas ima iš tokios tavo baimės“.

O kaip Jūs kovojate su vaiko baimėmis?

Parengta pagal doc. dr. Margaritos Pileckaitės – Markovienės straipsnį “Vaiko baimės”.

Posted in Straipsniai, Visi straipsniai
Susisiekite su psichologe

Vardas

Paštas

Telefonas

Jūsų klausimai

Kontaktai:
Psichologė Dorota Oleškevič
tel.: +370 686 80288
el. paštas: psichologijosnamai@gmail.com
skype: dorota.oleskevic

Mindaugo 21, Vilnius (pilkos durys ant kampo)