BŪK TOKS KOKS ESI - Psichologijos namai

BŪK TOKS KOKS ESI

Ar kada nors pagalvojote, kodėl stengiamės prieš kitus atrodyti geresni, patrauklesni? Kodėl stengiamės save pateikti su gražesne etikete? Tikriausiai kiekvienam yra nutikę situacijų, kai stengiamės parodyti tas savybes, kurių neturime. Kodėl? Manau, todėl, kad prieš kitus norime pasirodyti geresni, pranašesni ir t. t. Vieni nori pasirodyti protingi, kiti – gudrus, treti – dar kokie nors. Dažniausiai toks spektaklis surengiamas tam, kad paslėptume savo tikrąsias savybes, tas, kurių gėdijamės, kurias slepiama. Todėl dažniausiai apsimetame tokiais, kokiais norėtume tapti. Man labai patinka spektakliai, kai susitikę du kolegos pradeda vaidinti savo du vaidmenis: kuris yra geresnis arba kuris labiau nuskriaustas. Įdomiausia. kad tokie vaidinimai didžiausią žalą atneša patiems aktoriams. Maskuodami savo tikrąsias savybes, pasmerkiame save daugiau jų netobulinti. Mes suvaidiname paskutinį savo vaidmenį ir džiaugiamės tuo. Suvaidiname tokius, kokiais norime tapti. O būdami savimi, mes visada galime tobulėti, nes mūsų aplinka mokys mus, bet ne aktorių. Suvaidinę kitą žmogų, mes gauname kito žmogaus pamokas. Ar mums jus reikalingos? Taip ir prarandame save, stengiamės atrodyti kaip kiti, šypsotis kaip per serialą, vaikščioti kaip modeliai, madingai kalbėti ir t. t. O kur mūsų pamokos, kada jas išmoksime?

Manau, atėjo laikas nusimesti visas kaukes ir parodyti save pasauliui. Praneškite, kad grįžtam, tegu visi sužino. Kad jūs jau čia. Pasakykite, kad esate toks, koks esate. Dabar išvyskite mane tokį, koks esu iš tiesų. Svarbiausia — niekada nevaidinti prieš pati save. Tai didžiausia apgavystė. Jeigu apgausite save, niekada nesužinosite tiesos. Net psichologams būtų sunku rasti jus patį.

Kodėl mos bijome atrodyti tokie kokio esame? Kas mums trukdo be baimės parodyti savo veidą? Mes juk žinome, kad esame unikalūs. Kiekvienas iš mūsų skleidžiame nepaprastą grožį, nepaprastą tobulumą. Žmogaus grožis ir slypi tame, jog žmogus nėra tobulas, nėra nuspėjamas. O mes dažnai stengiamės tapti pačiais tobuliausiais visoje visatoje. Ar niekada nebandėte paeksperimentuoti! Valandėlei pabandykite tapti visiškai netobuli, nebijokite suklysti, pabandykite priimti keletą spontaniškų sprendimų. Paleiskite savo „gyvenimo kontrolės” viršininką atostogų, tiesiog pailsėkite nuo atsakingų kalbų bei sprendimų. Bent valandėlę pasijuskite išsilaisvinę nuo visų reikalų, būkite savyje ir žiūrėkite aplinkui. Po tokio pratimo turėtumėte pasijusti labai pailsėję. Jokiais būdais nekviečiu jūsų paleisti savo gyvenimų vėjais. Tiesiog kviečiu sustoti tobulybės estafetėje ir pažvelgti iš šalies kaip visi kiti rungtyniauja. Drauge pasistenkite daugiau dėmesio skirti intuicijai, nuojautai.

Kaip tik prieš keletą dienų kalbėjausi su savo kolega apie intuiciją. Jis išdėstė labai įdomų požiūrį į savo logikos bei intuicijos sąveiką. Mat jis visą gyvenimą kaip tikras vyras vadovaujasi protu ir geležine logika. Tačiau mums bešnekant apie intuiciją, jis prisiminė, kad kiekvienoje sudėtingoje situacijoje į pagalbą jam ateidavo intuicija. Jis tiesiog jausdavo, kad reikia elgtis būtent taip, o ne kitaip. Toliau viršų visada paimdavo protas. Jis parinkdavo vienokį ar kitokį sprendimo būdų. Bet dabar, prisiminęs pačias ryškiausias savo gyvenimo situacijos, mano kolega suprato, kad visi sprendimui jau pačioje pradžioje buvo pasiūlyti intuicijos. lr kaip parode laikas, jie buvo patys geriausi. Mano kolega pripažino, kad intuicija — daug kartų stipresnis dalykas už protą arba loginį mąstymą.
Kuo toliau, tuo daugiau žmonių suvokia intuicijos svarbą. Štai dar viena istorija, kurią papasakojo mano tėtis. Pastaruoju metu jam teko priimti nemažai svarbių spendimų. Jis pastebėjo keletą įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kai situacija būna nepalanki, jis visada jaučia kažkokį nepaaiškinamą nerimą. Širdyje kaipmat iškildavo nemalonus jausmas. Nors atrodo, lyg ir nėra ko bijoti, ne pasaulio pabaiga gi. O kai situacija tapdavo palanki, nelikdavo jokių abejonių dėl sprendimo. Mano tėtis prieš priimdamas sprendimą taip pat stengiasi išgirsti ką jam kužda intuicija. Neabejoju, jog ir jums bus tokių situacijų, tik turite atrasti savo intuicijos jutimo organą. Nes širdies balsas visada būna labai tylus ir per proto kalbą jo beveik negirdėti. Žinau, jog kai kuriems žmonėms susuka vidurius, jei jie mėgina pasielgti netinkamai, o kitiems skauda galvą. Jautresni žmonės tiesiog jaučiau ir tiek.

Dauguma žmonių nenori išgirsti savo jausmų, nes nemoka to daryti ir galbūt niekada nemokėjo. Jeigu jie žinotų, kokia jėga mumyse slypi, jeigu jie iki galu suprastų, kokios neribotos galimybės mūsų laukia, kaipmat galėtų tapti laimingi ir laisvi. TAPTŲ ČIA IR DABAR. Dažnai atsimenu vieną mokytoją, kuris klausdavo, kiek reikia laiko, kad žmogus taptų laisvas ir laimingas? Atsakymų visada būdavo įvairių. Vieni sakydavo. kad mėnesio, kiti — kad valandos. Jiems mokytojus atsakydavo, kad reikia tik vienos sekundes. Tik „op“, ir viskas. Per vieną sekundę žmonės padaro save laimingus. lr tik tada, kai tampa savimi, kai nustoja lenktyniauti, kai supranta, kad apsimetinėjimas — tai tik laiko švaistymas. Šie Žmonės atranda didžiulius turtus, galų gale jie tampa savo gyvenimo šeimininkais. Nuo tos akimirkos jie valdo savo gyvenimą, o ne gyvenimas juos. Vien mintis. kad jūs jau laimingas, guli jus padaryti laimingus.

lr kuo toliau mes einame, tuo aiškiau matome, kad gyvenimu kelias atrodo labai spalvingas, tačiau tikrosios spalvos laukiu mūsų visų. Keliaukite ir pajauskite. Tikiu, kad jums pavyks.

 

Reikalinga pagalba? Užsiregistruokite konsultacijai. Garantuojame Jūsų konfidencialumą.

Vardas

Paštas

Telefonas

Jūsų klausimai

Šaltinis: Saulius Urbonas “Kelias į save”, Kaunas 2007.

Posted in Kolegų straipsniai, Straipsniai, Visi straipsniai
Susisiekite su psichologe

Vardas

Paštas

Telefonas

Jūsų klausimai

Kontaktai:
Psichologė Dorota Oleškevič
tel.: +370 686 80288
el. paštas: psichologijosnamai@gmail.com
skype: dorota.oleskevic

Mindaugo 21, Vilnius (pilkos durys ant kampo)